- apsiaubti
- 1 apsiaũbti, -ia, àpsiaubė tr. NdŽ 1. apdengti, apsiausti, apgobti: Vaiką rūkina apsiaũbę J.Jabl. | prk. NdŽ: Ankstyva naktis apsiaubė apylinkę sp. Rūkas plaukia nuo marių ir visą žemę apsiaubia rš. | refl. Š: Apsisiaũbęs eina J.Jabl. | prk.: Apsisiaubė šventenybės luoba LzP. 2. Ser apeiti iš visų pusių, apsupti, apstoti: [Kryžiuočiai] norėjo iš kitos pusės lenkus apsiaubti LTII398. Daugybė žmonių apsiaubė juos du rš. 3. apriboti iš visų pusių, apjuosti: Po dešinei plikas jau laukas, miškais iš galų apsiaubtas J.Bil. 4. refl. apsitraukti: Dangus jau apsìsiaubė pilkais debesimis Brt. 5. prk. apimti (kokiam jausmui): Dabar visus apsiaubė geismas apžiūrėti tą brangų daiktą V.Kudir. Ilgūną užsidūmojusį apsiaubė visą nepajausti da niekados jausmai V.Piet. Visus nenoromis apsiaubė baimė rš. Jį apsiaubė laukinis kovos karštis rš. Mano sielą apsiaubė didis abejojimas rš. 6. sklindant aprėpti, išplisti: Jau XVII a. alkoholis išleistas tapo iš aptiekos ir greit apsiaubė visas svieto pakampes V.Kudir. Viską ardanti srovė apsiaubė Lietuvą rš. \ siaubti; apsiaubti; įsisiaubti; išsiaubti; nusiaubti; pasiaubti; persiaubti; susiaubti; užsiaubti
Dictionary of the Lithuanian Language.